Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato kartu su Ariogalos gimnazijos Tolerancijos ugdymo centro kvietimu Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos mokinės – Goda Gudukaitė (7 kl.), Ermita Marčiukonytė (Ig kl.), Urtė Ardzevičiūtė (IIIg kl.) ir Akvilė Gudaitytė (IVg kl.) – dalyvavo meninėje konferencijoje „Vaikai Holokausto metu“, kuri vyko 2024 m. sausio 26 dieną Ariogaloje. Mokines ruošė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Janina Šiupšinskienė ir muzikos mokytoja Eglė Knoknerienė.
Renginio tikslas – prisiminti vieną baisiausių istorijos periodų – Holokaustą, vykusį Europoje ir Lietuvoje, kurio metu buvo nužudyta 6 mln. žydų. Sausio 27 d. susijusi su 1945 m. Aušvico koncentracijos stovyklos kalinių išlaisvinimu, tad šiuo renginiu buvo siekiama prisiminti ir kalbėti apie Lietuvos žydų likimus.
Konferencijoje menine kalba – etiudais, improvizacijomis, kompozicijomis – buvo kalbama apie žydų vaikus, įkalintus Kauno gete. Kauno gete kalėjusių, gelbėtų ir išgelbėtų vaikų istorijos yra unikalios ir skirtingos. Todėl meninę kompoziciją ,,Širdies kalba“ paruošėme pagal knygą „Išgelbėti bulvių maišuose. 50 Kauno geto vaikų istorijų“. Savo kompozicijoje siekėme atskleisti Kauno gete įkalintų žydų – vaikų gyvenimus ir likimus, vaikus gelbėjusių žmonių charakterius ir asmeninius pasirinkimus. Papasakojome keturių mergaičių – Majos, Rinos, Geto ir Gitos, kurios gete buvo vos 1-3 metukų, istorijas. Viena žydė motina karo metais gimusią dukrą pavadino…Geto. Į dukros klausimą (jau po karo) ,,Kodėl man davei tokį siaubingą vardą?“ Motinos atsakymas ją pribloškė: ,,Man buvo tas pats, su kokiu vardu tu mirsi. Hitleriui nerūpėjo žudomų vaikų vardai.“ Konferencijoje mes ir papasakojome, kodėl alpo motinos, kodėl jos pajėgė išgyventi Štuthofo, Dachau, Aušvico siaubą, kodėl mūsų herojės turėjo ne po vieną, o po kelias mamas…
Mokytojos renginio metu dalyvavo Pasaulinėje iniciatyvoje „Mes prisimename“.
Nuotraukose: akimirkos iš meninės kompozicijos ,,Širdies kalba“ ir su Raseinių rajono savivaldybės vadovais, Ariogalos gimnazijos direktoriumi, žydų bendruomenės atstovais.
